Dictionary of the Lithuanian Language.
atbylinėti — tr. 1. atšaukti: Atbylinėk neteisingus žodžius savo melo J. 2. R288 byloje ką laimėti, atgauti. | refl. tr.: Vaikas užaugęs tą mišką atsibylinėjo rš. bylinėti; atbylinėti; išbylinėti; nubylinėti; prabylinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
bylinėti — bylinėti, ėja, ėjo 1. intr. plepėti, kalbėti: Dykas žmogus bylinė[ja] vaikščiodamas J. Anuodu broliu du slapčiai jį paskui sekė bylinėdamu, kaip galėtų anam avis paimti Ns1832,5. 2. intr. K teisme bylą kelti, teisybės ieškoti, ginčytis, vaidytis … Dictionary of the Lithuanian Language
išbylinėti — tr.; R43 laimėti bylinėjantis: Tas jų bylą prieš tave išbylinės RBPat23,11. Nė grašio iš jų neišbylinėsi, nes jie nieko neturi rš. | refl. tr.: Ar gali sūnus išieškoti, išsibylinėti dalį mirusios savo motinos? J.Jabl. bylinėti; atbylinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
nu — 6 nù praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. ko atskyrimą, pašalinimą nuo ko nors: nuimti, nulaužti, nukirsti, nukąsti, numauti, nupilti, nusemti. 2. veiksmo kryptį iš viršaus žemyn: nukristi, nušokti, nulipti, nuleisti, nutūpti. 3. veiksmo kryptį … Dictionary of the Lithuanian Language
prabylinėti — tr. 1. praleisti besibylinėjant: Taip ir prabylinėjo visą turtą Krč. | refl.: Prasibylinėsite dešimtį kartų tiek, kiek kaštuoja tas spiečius Pč. 2. refl. praleisti (laiką) besibylinėjant: Normantas, prasibylinėjęs 22 metus, galų gale gavo visus… … Dictionary of the Lithuanian Language
subylinėti — tr. 1. nugalėti bylinėjantis: Advokatą samdė, tai subylinėjo Gs. Sykį Baltrus Joną subylinėja, į kalėjimą pasodina; kitąsyk – Jonas Baltrų Ašb. 2. refl. pradėti bylinėtis su kuo: Kam susibarus ar susibylinėjus, čia pat beregint teisdavo M.Valanč … Dictionary of the Lithuanian Language
